Viduramžiais, XII-XIII a. Centrinės ir Šiaurės Italijos miestuose – Sienoje, Pisoje, Florencijoje, San Džiminjano, Bolonijoje ir kt. iškilo dešimtys dangoraižius primenančių bokštų, kartais siekusių ir daugiau nei 100 metrų. Šiandien jų likę tik vienas kitas, o daugiausia San Džiminjano (San Giminagno) miestelyje. Iš pirmo žvilgsnio, statyti tokio aukščio bokštus atrodytų beprotybė. Kam žmonės juos statė, kokia buvo jų paskirtis?
Antroji Petra – Saudo Arabijoje
Senovinį Petros miestą Jordanijoje dauguma gerai žinome. Tačiau, apie antrąjį pagal dydį nabatėjų miestą su labai panašiais statiniais, esantį Saudo Arabijos dykumose, dauguma nėra nėra net girdėję. Ši vieta tik nesenai tapo žinoma turistams. Jų čia dar nedaug, žinant Saudo Arabijos turizmo politikos specifiką – turistinių vizų išdavimas ne musulmonams komplikuotas.
Kaip ir kada atsirado populiarus posakis “Nekišk savo trigrašio, kur nereikia”?
Posakį “Nekišk savo trigrašio, kur nereikia” arba “Ir eina, visur savo trigrašį kišdamas” žinome visi. Tačiau kaip ir kada jis atsirado? Trigrašis (lenk. trojak) kadaise buvo populiari sidabrinė, o vėliau ir varinė trijų grašių vertės moneta, apyvartoje naudota nuo Žygimanto Augusto laikų iki pat 1795 m. Abiejų Tautų Respublikos žlugimo. Skaityti toliau
Titas Livijus Buratinis ir jo infliaciniai šilingai
XVII a. vidurys Abiejų Tautų Respublikai buvo ypatingai sunkus – keletą dešimtmečių, nuo pat Zigmanto Vazos laikų vykdyta rytų politika galima sakyti užprogramavo neišvengiamą Abiejų Tautų Respublikos žlugimą – vadinamąjį „Tvaną“ (1654 – 1667 m.), kuomet Švedijos bei Maskvos kariuomenės užpuolė ir pasidalino mūsų buvusią valstybę. Kad išsigelbėti iš krizės ir milžiniškų skolų, imtasi nepilnaverčių, varinių – kreditinių monetų kaldinimo. Daug kas į šias monetas ir šiandien žiūri su panieka, tačiau visgi tai buvo geras sprendimas – beveik milijardo tiražu kaldintos monetos išgelbėjo valstybę. Skaityti toliau
Daktaras Ferlini – piramidžių sprogdintojas
Sudane, kuris kadaise buvo Nubijos karalystės dalis yra netgi daugiau piramidžių nei pačiame Egipte. Tačiau Sudano piramidės kur kas mažesnės nei egiptietiškos, skiriasi ir jų konstrukcija bei pastatymo būdas. Tokiose piramidėse prieš 2,5 tūkst. Metų buvo laidojami karališkųjų šeimų nariai. Tiksliau po piramide, o įėjimas esantis prie piramidės buvo skirtas patekti į nedidelę piramidėje buvusią šventyklą. Sudano piramidės buvo pakankamai gerai išsilaikiusios ne vieną tūkstantmetį, kol jų 1834 metais neatrado okupacinėje Egipto kariuomenėje gydytoju tarnavęs italas Giuseppe Ferlini. Šis žmogus apsėstas aukso karštligės sprogmenimis suniokojo daugiau nei 40 piramidžių! Skaityti toliau
