Paulava – tai unikalus, pažangiomis apšvietos epochos reformomis garsus dvaras – valstybė, 1769 – 1795 m. gyvavęs dabartinės Lietuvos teritorijoje. Nors panašių, privačių dvarų, palaikiusių autarkinę ūkio ekonomiką ar vykdžiusių įvairias reformas apšvietos epochoje būta nemažai, tačiau tik Paulavoje buvo panaikinta baudžiava. Dvarą – valstybę pripažino Abiejų Tautų Respublikos valdovas Stanislovas Augustas Poniatovskis, o 1791 m. Paulavos respublikos nuostatus patvirtino Ketverių metų seimas. Paulava turėjo savo įstatymus, banką, kariuomenę, bei išskirtinę švietimo sistemą, taip pat ir savo herbą, o jeigu tikėti mitais – turėjo ir savo pinigus (monetas arba banknotus). Informacijos apie tai beveik neišliko, tad čia pateiksiu spėliones ir pamastymus.

Šis mitas gajus Lietuvos istorijos populiarintojų tarpe, plėtojamas ir mėgėjiškuose leidiniuose, kurie teigia, kad Lietuvos teritorijoje buvusi savarankiška Paulavos respublika kaldino savas monetas, kurios šiandien yra labai retos ir vertingos. Tačiau nėra žinoma jokių duomenų apie tokių monetų egzistavimą, nei istorinėje, numizmatinėje, archeologinėje medžiagoje, apie tokias monetas nežinoma ir kolekcininkų tarpe. Situacija yra visiškai priešinga lyginant su XVIII a. pabaigos didikų – magnatų bei smulkesnių dvarininkų privačių pinigų gausa šiandienos kolekcijose bei mokslinėje literatūroje.

Visgi, kol nėra patikimos patvirtinančios ar paneigiančios informacijos, negalima atmesti versijos, kad privatūs grafo P. K. Bžostovskio pinigai iš tiesų galėjo egzistuoti, tačiau nei viena anuomet pamesta moneta iki šiol taip ir nebuvo rasta (kai kurių XVIII a. pabaigos žetonų su bajoriškais herbais ar inicialais šiandien žinoma vos keletas vienetų). Visgi, jei kontrasignuotos monetos ar žetonai kažkada buvo rasti, didelė tikimybė, kad radėjui jų nepavyko tinkamai identifikuoti, todėl informacija nepasiekė istorikų bei numizmatų.

Kas yra žinoma iš dvaro  istorijos ir dokumentų?

1771 m. P.K. Bžostovskis įsteigė katalikiškąjį banką. Jis, įnešęs į banką 1000 auksinų, tapo ir pirmuoju jo klientu. Dalyvaujant dviem laiduotojams, valstiečiai galėjo gauti 10-100 auksinų (zlotų) paskolą, tačiau valstiečių ekonominei padėčiai stabilizavusis 1786 m. katalikiškas bankas buvo panaikintas.

Iš pradžių P.K. Bžovstovskis naudojo samdomajį darbą, už darbo dieną mokėdamas po 1 auksiną, bet prievartinės samdos dar nepanaikino, o 1786 m. jis galutinai įvedė uždarą dvaro piniginę sistemą (kas galėjo būti neteisingai interpretuojama, kaip valiutos įvedimas). 1786-1791 metais vykdant dvaro ūkio pertvarką valstiečių činčas valakui žemės išaugo iki 180 auksinų, prieš tai buvus 130 auksinų.

Paskutiniais Abiejų Tautų Respublikos gyvavimo metais Paulavos dvaro pelnas buvo ~30144  lenkiškųjų auksinų (zlotų).  Taigi, jei dvaras ir turėjo savo valiutą, ji vis tiek vadinosi auksinais (zlotais) ir grašiais, taip pat kaip ir visoje Abiejų Tautų Respublikoje, tačiau ne kokiais nors valdovo (dvarininko) išgalvotais vardais  ir panašiai, kaip dažnai būna dirbtinai sukurtose valstybėse.

Prielaidos

Nors privatūs pinigai greičiausiai buvo dar tik P. K. Bžostovskio ateities planuose, tačiau būtent šiuo laikotarpiu, XVIII a. pabaigoje rytinėse Abiejų Tautų Respublikos teritorijose buvusių stambesnių dvarų valdose gana dažnai naudoti įvairūs privatūs pinigai. Būta atvejų, kuomet tokie pinigai naudoti ir pavieniuose kaimuose, taigi privatūs pinigai galėjo cirkuliuoti ir labai lokaliai, o nedidelė cirkuliacijos teritorija įtakos neturėjo. Jei buvo įkurtas katalikiškas bankas,  jie matyt turėjo ir banknotų, asignacijų, ir kažką panašaus į 1794 m. sukilimo asignacijas. Vietoje to, kad mokėtų auksu ir sidabru, T. Kosciuškos sukilėliai į apyvartą paleido praktiškai niekuo nepadengtus iždo banknotus pinigus (tokie, niekuo nepadengti pinigai buvo gana įprasti XVIII – XIX a.).

Kalbant apie monetas, mes net neįsivaizduojame, kas jose galėjo būti pavaizduota – labai tikėtina, kad jose galėjo būti vaizduojamas Paulavos valdytojo herbas ar inicialai, bet greičiausiai ne portretinis atvaizdas, taip pat labai tikėtina, kad tai buvo tiesiog herbu kontrasignuotos valstybinės monetos, kurias anuomet dvarų valdose mėgdavo naudoti to meto didikai.

P.K. Bžostovskis senuose dokumentuose pasirašinėdavo ir kaip Józef Stępkowski, taigi monetos galėjo būti kontrasignuotos JS raidėmis. Deja A.Boiko-Gagarino kontrasignatų kataloge (Львівські нумізматичні записки, №10) tokių nėra. Gal būt Paulavos  monetų kontrasignatai galėjo būti klaidingai identifikuoti kaip kiti bajoriški inicialai ir praleisti pro akis.

Nors po 1795 m. padalijimo Abiejų Tautų Respublikos pinigai dar eilę metų cirkuliavo apyvartoje (net iki ~1825 m.),  tačiau nereikia atmesti to, kad su Paulava galėjo buvo kitaip – ten gyveno laisvi valstiečiai, ko anuomet labai nemėgo net ir dalis buvusios mūsų buvusios mūsų valstybės kilmingųjų. Baudžiavos panaikinimo idėjos taip pat neapkentė ir okupantai – caro kariai siaubė Paulavos dvarą ir apylinkes, naikino jame buvusias vertybes bei simboliką, kadangi šio dvaro valstiečiai 1794 m. sukilimo metu gana aršiai priešinosi.

Kol pats P.K. Bžostovskis buvo gyvas (emigracijoje), dvare nebuvo daroma didesnių ekonomikos pakeitimų ir viskas buvo panašiai kaip ir iki okupacijos (iki 1831 m. sukilimo toleruota senoji tvarka).

Tačiau po 1831 m. sukilimo buvo grąžinta baudžiava, sunaikintas net ir P. K. Bžostovskio kapas Rukainiuose, taigi nenuostabu, kad ir Paulavos pinigai, dokumentai ir kitos vertybės galėjo tiesiog neišlikti.

Dalis tokių monetų galėjo būti paslėpta, užkasta, kitos pasklidusios po kaimus galėjo būti tiesiog pamestos dar apyvartos metu, o tokių monetų ir savaime negalėjo būti daug. Gal kažkas nusėdo ir į Ermitažo ar privačias kolekcijas. Tačiau geriausiai apie tai galėtų papasakoti metalo detektorių mėgėjai ieškantys tose apylinkėse. Dėl mėgėjams nepalankių įstatymų tokie radiniai dažnai nepasiekia muziejų, neaprašomi ir monetų kataloguose.

1780 m. Birono Kurliandijos talerio fotografiją pasiskolinau iš vieno internetinio forumo. Reta moneta ir sąsajų su Paulava kaip ir neturi. Tačiau tai puikus pavyzdys, kaip galėjo atrodyti buvusios ar dar tik planuose egzistavusios Paulavos respublikos stambesnių nominalų monetos.

Kokios išvados?

• Paulava atskiros valiutos neturėjo arba ji neišliko;
• 1786 m. baigtos kurti dvaro piniginės sistemos faktas galėjo būti būti neteisingai interpretuotas, kaip valiutos įvedimas;
• Nauja valiuta buvo tik Bžostovskio ateities planuose;
• Apyvartoje galėjo būti naudojami kontrasignatai.

Norintiems sužinoti daugiau rekomenduoju lenkų istoriko Juliano Bartyš (Julian Bartyś) monografiją „Rrzeczpospolita Pawłowska na tle reform włościańskich w Polsce w XVIII wieku“  bei pačio P. K. Bžostovskio ,,Potwierdzenie Ustawy dla włościan Ziemi Pawłowskiej“ (Wilno, 1791).

Šiek tiek bendros informacijos, tačiau ne apie monetas:

http://www.newsweek.pl/polska/raj-dla-chlopow–czyli-rzeczpospolita-pawlowska,57777,1,1.html

Sutrumpinta šio straipsnio versija 2019 05 07 buvo publikuota naujienų portale 15min.lt  (spausti čia)

 

Patinka? Tuomet pavaišink autorių puodeliu kavos!

Tekstų ruošimas, pakankamai kokybiško tinklalapio išlaikymas bei sisteminiai atnaujinimai reikalauja nemažai pastangų, laiko ir lėšų. Viskas turi savo kainą, o įdomiosios istorijos tinklaraščio projektui vystyti ir auginti reikia ir JŪSŲ paramos.

Tai padaryti galite tik per Paypal, paspaudę ant mygtuko “Donate” arba Patreon platformoje paspaudę nuorodą  https://www.patreon.com/praeitiespaslaptys