XVIII a. antroje pusėje bežlunganti Abiejų Tautų Respublika buvo rojus nuotykių ieškotojams iš visos Europos. Vienas toks avantiūristas, Venecijos akmentašio sūnus Mikalojus Manuzzi čia sugebėjo užgyventi tokius turtus, apie kokius savo gimtajame krašte negalėjo net pasvajoti. Savimi užtikrintas ūmaus būdo karštakošis, susigiminiavęs su Uteną valdžiusiais Strutinskiais, XVIII a. pabaigoje paveldėjo bemaž trečdalį jų turto, įskaitant ir Luodžių dvarą su dalimi Salako miestelio. Vėliau įsigijo dar daugiau valdų ir sujungė jas į didžiulę latifundiją. Visgi, nepaisant finansinės sėkmės, stiprios giminės jis nesukūrė – vienintelis jo sūnus Stanislovas Manuzzi mirė 1822 metais būdamas Utenoje, Strutinskių dvare, palikęs didžiules skolas. Apie šias dvi neigiamai vertinamas asmenybes rašyta nedaug, o jų nuotykių kupini gyvenimai verti išsamesnio istorinio tyrimo ar publikacijos.
Rytų Lietuvos istorija
Atgyja Kamariškių dvarvietė
Praeityje turėjome gausybę dvarų, tačiau dauguma jų sunyko dėl aplaidumo ar buvo sunaikinti. Šiandien Zarasų rajone yra išlikusios vos kelios dvarvietės su dar tebestovinčiais rūmais. Viena iš jų – XVI amžių menanti Kamariškių dvarvietė, per šimtmečius ne kartą keitusi savo šeimininkus ir išvaizdą. Suvieko seniūnijoje, prie pat Latvijos sienos esančios Kamariškės daug dešimtmečių buvo plėšiamos ir niokojamos. Sparčiausiai dvarvietės kompleksas nyko pirmuoju Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečiu, kuomet buvo sudeginta centrinė dvaro rūmų dalis, o sutrūniję abiejų flygelių stogai ir perdangos sukrito į vidų, plytoms buvo išardyti ir pavogti keli dvaro pastatai. 2019 metais Kamariškių dvarvietę įsigijo ir ėmė prikėlinėti socialinėmis inovacijomis garsėjanti VŠĮ ,,Įnovatorių slėnio” komanda. Kadangi į šį projektą esu įsitraukęs jau daugiau nei trejus metus, trumpai pristatysiu tai, ką pavyko sužinoti, nuveikti ir kas šio objekto laukia ateityje.
1812 m. karo mūšiai Lietuvoje
1812 m. birželio 24 Napoleono kariuomenei persikėlus per Nemuną ties Kaunu ir keliomis kryptimis pradėjus žyguoti į Rusiją, vienas pirmųjų didesnių susidūrimų įvyko ties Karmėlava. Ten susikovė caro kazokų ir prancūzų jėgerių eskadronai – prancūzams šis susidūrimas nebuvo sėkmingas, kadangi jie turėdami tik kardus užsipuolė 4 metrų ilgio ietimis ginkluotus kazokų pulkus. Tačiau artėjant Didžiąjai armijai caro kariai traukėsi link Ukmergės, kur įvyko bene didžiausias 1812 m. karo mūšis Lietuvoje. Kadangi prancūzų kariuomenės atsitraukimo istorija yra pakankamai gerai žinoma šį kartą aprašysiu pirmuosius 1812 m. karo mūšius, vykusius Lietuvos teritorijoje. Skaityti toliau