Lietuvos istorija
Napoleondorai – Napoleono auksas
Napoleono lobis – kiekvieno lobių ieškotojo svajonė. Esu įsitikinęs, kad prancūzų paslėptas grobis iš Rusijos dar nerastas. Bet jis tikrai buvo. Prancūzijos grobis nepasiekė, išskyrus smulkmę, ką pasiėmė kariai (pvz. Luvre saugoma skulptūra iš Pažaislio vienuolyno). Baltarusijoje aptiktos tik turtų užuomazgos, kas neabejotinai buvo pamesta Didžiosios armijos karių. Šiek tiek brangenybių vėliau gryžę prancūzai ieškojo, kai kurie jas ir išsikasė. Tačiau įdomu, kaip dabar žmonės tą lobį įsivaizduoja? Bačkutes pilnas aukso, kokio dvaro prūde ar aukso kalnus po žeme ir vandeniu?
Skaityti toliau
Paulavos monetos – numizmatų galvos skausmas
Paulava – tai unikalus, pažangiomis apšvietos epochos reformomis garsus dvaras – valstybė, 1769 – 1795 m. gyvavęs dabartinės Lietuvos teritorijoje. Nors panašių, privačių dvarų, palaikiusių autarkinę ūkio ekonomiką ar vykdžiusių įvairias reformas apšvietos epochoje būta nemažai, tačiau tik Paulavoje buvo panaikinta baudžiava. Dvarą – valstybę pripažino Abiejų Tautų Respublikos valdovas Stanislovas Augustas Poniatovskis, o 1791 m. Paulavos respublikos nuostatus patvirtino Ketverių metų seimas. Paulava turėjo savo įstatymus, banką, kariuomenę, bei išskirtinę švietimo sistemą, taip pat ir savo herbą, o jeigu tikėti mitais – turėjo ir savo pinigus (monetas arba banknotus). Informacijos apie tai beveik neišliko, tad čia pateiksiu spėliones ir pamastymus.
Napoleono armijos pulkų istorija. Ką byloja karių sagos?
Kiekvienas Napoleono kariuomenės dalinys turėjo skirtingą uniformą (dažniausiai spalvingą ir puošnią), skirtingus skiriamuosius ženklus, dalinio numerius bei simboliką, rečiau užrašus, o ant tos pačios uniformos sagos buvo dviejų dydžių. Taigi kario uniformoje iš viso galėjo būti kelios dešimtys sagų.
1812 m. karo mūšiai Lietuvoje
1812 m. birželio 24 Napoleono kariuomenei persikėlus per Nemuną ties Kaunu ir keliomis kryptimis pradėjus žyguoti į Rusiją, vienas pirmųjų didesnių susidūrimų įvyko ties Karmėlava. Ten susikovė caro kazokų ir prancūzų jėgerių eskadronai – prancūzams šis susidūrimas nebuvo sėkmingas, kadangi jie turėdami tik kardus užsipuolė 4 metrų ilgio ietimis ginkluotus kazokų pulkus. Tačiau artėjant Didžiąjai armijai caro kariai traukėsi link Ukmergės, kur įvyko bene didžiausias 1812 m. karo mūšis Lietuvoje. Kadangi prancūzų kariuomenės atsitraukimo istorija yra pakankamai gerai žinoma šį kartą aprašysiu pirmuosius 1812 m. karo mūšius, vykusius Lietuvos teritorijoje. Skaityti toliau
