Tai įdomus reiškinys – paradoksas, kurį realybėje sutinkame gerokai dažniau, nei girdime lotynišką, jam apibūdinti skirtą posakį. Žaidimas nacių korta ir svaidymasis neadekvačiais epitetais šiandien dažnas tiek buitiniame tiek ir tarptautiniame lygmenyje – norint diskredituoti ir sumenkinti oponentą arba tiesiog pritrūkus argumentų yra įprasta jį palyginti su naciais ar tiesiog pasakyti – juk Hitleris irgi taip darė, net jeigu oponentas neturi nieko bendra su nacizmu. Tai ir yra „Reductio ad Hitlerum“. Skaityti toliau
Author: sarunas
LDK husarų ietys – ginklas padėjęs iškovoti daug pergalių
XVI amžiuje Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje, dar prie Žygimanto Augusto atsiradę husarų daliniai tapo legenda ir buvusios Lietuvos-Lenkijos valstybės simboliu ir neatskiriama Radvilų kariuomenės dalimi – 1567 metais iš 4800 LDK didikų parengtų raitelių net 2000 buvo husarai, o 1576 m. LDK -Lenkijos valdovu tapus Steponui Batorui, buvo vykdoma kavalerijos reforma. Tuomet įvyko šių dalinių pakilimas, husarai įgavo savo tikrąjį pavidalą – tapo sunkiąja kavalerija ir tikrąja to žodžio prasme įgijo sparnus. Skaityti toliau
Pamiršta pergalė prie Olyvos: kaip XVII a. pradžioje jūrų mūšyje ATR laivynas sumušė švedus
Šiandien sunkoka įsivaizduoti didelius Abiejų Tautų Respublikos galeonus – karinius laivus, Baltijos jūroje besikaunančius su švedais, tačiau ir mūsų istorijoje buvo jūrų mūšių ir pergalių – turėjome ne ką prastesnius karo laivus nei britų ar švedų, o Respublikos flotilė 1627 m. lapkričio 28 d. nugalėjo švedus jūrų mūšyje prie Olyvos.
Kaip nuvalyti senovines monetas? Monetų valymo patirtys ir patarimai
Pradedantiems kolekcininkams dažnai kyla klausimas, kaip teisingai nuvalyti monetas, ir ar išvis jas reikia valyti? Kada geriau to visai nedaryti? Šiame tekste trumpai aprašiau pagrindinius gerus ir blogus monetų valymo būdus, jų trūkumus bei privalumus. Tai tekstas su bendra informacija pradedančiajam, kuris toliau domėsis pats.
Didysis 1710 m. maras Lietuvoje: kaip kilo ši baisi epidemija ir kaip žmonės su ja kovojo?
Nuo XV a. iki XVIII a. mūsų šalies teritorijoje buvo 22 maro epidemijos, epidemijos ištikdavo kas 7-8 metus. Tačiau daugiausia aukų nusinešė didžiuoju maru vadinamas 1710–1711 m. ligos protrūkis visiškai pasibaigė tik 1717-aisiais. Anuomet išmirė du trečdaliai Lietuvos gyventojų. Liko apleisti kaimai, kadangi žmonės nespėdavo lavonų palaidoti, jie tiesiog gulėdavo namuose, gatvėse. Mėnesį laiko nebuvo leidžiama įeiti į mirusiojo trobą, dažniausiai apleisti namai bijant užkrato buvo sudeginami.
