Archeologinė ekspedicija Ukrainoje

2015 m. liepą dalyvavau Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos archeologų Sergėjaus Teliženko ir Valerijaus Manko vykdomuose kasinėjimuose Volynės (Voluinės) žemėje, Vakarų Ukrainoje, apie 10 kilometrų į pietvakarius nuo Lucko miesto, netoli Ratnivės gyvenvietės.

Tyrinėjimai Ratnivės (Ратнів) gyvenvietėje

Radiniai datuojami nuo ankstyviausių iki Kijevo Rusios laikų. Aptikta brūkšniuotosios keramikos būdingos neolito laikotarpiui, ankstyvosios bronzos amžiaus artefaktų, taip pat ir IX a. radinių iš Kijevo Rusios laikotarpio, taip pat IX – X a. kultūriniame sluoksnyje rastos 6 – 7 krosnys, labai daug įvairios keramikos šukių. Archeobotaninių tyrimų metu nustatyti žemdirbystės pėdsakai, rasta grūdų.

Daug keramikos buvo aptikta ir aplinkinių laukų arimuose – tai rodo, jog čia buvo gyvenama ir LDK laikais, XV a. Kiek tolėliau, per  kilometrą nuo perkasos yra dar netyrinėti gotiškojo paveldo objektai (tautų kraustymasi periodas) su gausiais radiniais.

Kasinėjimai Viktorianų (Вікторяни) saloje

Kasinėjimų metu buvo padaryti ir du žvalgomieji šurfai Viktorianų vietovėje, upės saloje (apie 4 km nuo pagrindinių perkasų vietos). Ten buvo aptiktas gausus kultūrinis sluoksnis datuojamas XIV-XV a. – LDK, lietuviškuoju laikotarpiu. Pagrindiniai radiniai –  glazūruota keramika bei titnagai.

Volynės praeitis

Volynė (Voluinė), istorinė sritis Vakarų Ukrainoje, Pripetės pietinių intakų ir Bugo aukštupio baseine. XII a. pab.-XIV a. įėjo į Haličo-Volynės kunigaikštystę. Ją prie LDK 1340 m. prijungė Gedimino sūnus Liubartas. Lucke iki šiandienos stovi gerai išlikusi kunigaikščio Liubarto pilis. Dėl Volynės su Lenkija ilgai vyko permaininga LDK karinė ir diplomatinė kova. XV a. viduryje Lenkija prisijungė dalį vakarų Volynės, o 1569 m., sudarant Liublino uniją, ir likusią Volynę.

Fotografijos – darbų vadovo Sergėjaus Teliženko